Search

„Išgyventi” Japoniją

Tikriausiai žodis „įvairovė“ Japonijai apibūdinti būtų tinkamiausias. Ten tiek visko! Skamba pakankamai banaliai, bet tai tiesa. Labiausiai Japonija traukė istorijomis, kurias apie ją girdėjome, filmais, ir, žinoma, maistu. Tačiau kai ten apsilankėme, supratome, jog išgirsti ar paskaityti, ar pamatyti video toli gražu nepakanka – išgyventi tą šalį gyvai yra absoliučiai kitas lygis.

Pavyzdžiui, jei tau sako: – Įsivaizduok, kad bus triukšminga ir smirdės, – ką įsivaizduoji? Būtent. Kitas lygis. Apie taip, kaip įšgyveno Japoniją – Tomas ir Siga.

Kas taip traukė į Japoniją?

Seniai norėjome aplankyti „kitą planetą“, nes Europa, Kanarų salos ir net JAV neduoda tokio efekto – tai senos geros vakarietiškos šalys, viskas OK. Norėjome kažko nepažinto, svetimo. Taip pat padėjo filmas Lost in Translation (toliau LiT), – kaip gi be jo, kalbant apie Japoniją? Ypač tinkamas pažiūrėti po tokios kelionės sugrįžus namo. Atrodo, kad dar gyveni ten.

Ar maršrutą dėliojotės patys? Bilietus pirkote patys?

Visus bilietus pirkom ir ieškojom patys, o dar stipriai padėjo internetas bei jau keliavusių kolegų ir giminių patarimai – tai yra savaime suprantama. Skridome su Finnair per Helsinkį, šioje kelionėje viskas buvo sklandu ir šaunu.

Ar ilgai ruošėtės ir planavote kelionę po Japoniją?

Keliauti į Japoniją norėjome jau ilgai, o tikra kelionės idėja kilo ankstų pavasarį. Pradėjome rinkti lėšas. Tai buvo smagi iniciatyva: mūsų abiejų 40-mečio proga draugams surengėme didelį vakarėlį gamtoje, o vietoj dovanos prašėme paremti mūsų Japonijos svajonę.

Na o tada prasidėjo darbas: Googlas, susitikimai-aptarimai, skaitymai. Galutinis kelionės planas aiškiai sugulė į vietas jau tik per paskutinį mėnesį, už miestų ir ritmo parinkimą esame dėkingi savo draugams, nes patys šiek tiek tingėjome (taip būna, kai turi gerus draugus…). Dabar, retrospektyviai žiūrint, galėjome daugiau laiko skirti geresnių viešbučių ar gyvenimo vietų radimui, bet bent jau miestus parinkome tikrai gerus.

Kokia susisiekimo sistema Japonijoje? Ar patogu keliauti iš miesto į miestą?

Tokyo susisiekimo sistema yra daugialypė ir iš pirmo žvilgsnio sudėtinga, nes dirba daug metro operatorių, skirtingos traukinių įmonės veža skirtingais maršrutais. Primena skirtingų makaronų rūšis, sumaišytas lėkštėje. Tačiau ilgainiui, kai pradedi gaudytis žemėlapyje ir supranti, kur tau reikia atsirasti, tampa visai lengva – net ir bilietų aparatai be lotyniškų raidžių perprantami.

Daugelis stočių yra labai didelės, turi daug įėjimų ir išplitusios toli po žeme – tai svarbu žinoti, nes žemėlapyje gali tekti rasti tą vienintelį įėjimą į stotį, o ne pačią stotį (kuri yra visur aplink po tavimi). Visos nuorodos yra ir anglų kalba, tad nors pasiklysti pradžioje porą kartų teks, ilgainiui bus vis lengviau ir lengviau. Kelionei po miestą metro planuoti nepamainoma pagalba yra Google Maps, nes rodo, kur yra stoties išėjimai, taip pat kur yra jungimai su kitais traukiniais. Dar išbandėme turistų informacijos kioskus bei Metro info – jie irgi padeda, stengiasi kalbėti angliškai.

Tarp miestų kursuoja puikūs greitieji traukiniai Shinkansen‘ai, dažnai ir tiksliai. Tai nepigi, bet itin smagi priemonė keliauti: patogios kėdės, maitinimas ir gėrimai (kaip lėktuve), galimybė užsisakyti rezervuotas patogias vietas, yra rūkymo zonos ir WC. Galima pirkti bilietus internetu, bet patogiau ir pigiau iš kasos tiesiog stotyje.

Dar yra Japan Rail (JR) – populiarus ir kokybiškas geležinkelio tinklas, Tokyo su juo irgi patogu. Vietomis persipina su Tokyo Metro, tačiau tarp miestų juo judėsite lėčiau.

Tarp miestų kartą važiavome Overnight Bus, tai per 12 val. trukmės kelionę iš Tokyo ankstų rytą atsiradome Hiroshimoje, išsimiegoję gerose kėdėse.

APLANKYTOS VIETOS

Tokyo

Kaip gi be jo. Per 7 dienas (spoiler alert – per trumpai!) jame pamatėme:

Shinjuku rajoną – sukrečiantis triukšmu ir šviesomis. Čia verda naktinis gyvenimas, rėkiančios reklamos, megapolio ošimas ir overstimulation, matytas LiT.

Shibuya garsiąją sankryžą, kur per žalią šviesoforo signalą pereina 3000 žmonių, bei shoppingo rajoną.

Harajuku ir Omotesando su savo paauglių kičo ir triukšmo srautais. Cosplay gyvena čia. Taip pat čia meldžiamasi K-pop.

Aoyama – tylos ir estetikos oazę, kuri kontrastuoja su Harajuku.

Roppongi ir Ginza rajonus – tai Londono Oxford street atitikmuo su prabangiomis vitrinomis ir garsių brand’ų dangoraižiais.

Tsukiji žuvų turgų, kur žuvies ir ne tik žuvies yra ištisa jūra. Ragaukite fatty tuna! Tokio tuno nėra niekur, jis kaip sviestas tirpsta burnoje. Taip pat čia gera proga paragauti uni – jūros ežio, tai tokia geltona košė, lyg kiaušinio trynio skonio ikrai, o gal atvirkščiai.

Miyajima sala prie Hiroshimos

Tai nuostabi mažytė sala, šventyklų oazė su tradiciniais viešbučiais (ryokan) ir elniais, kurie vagia maistą ir ėda turistų žemėlapius.

Čia yra garsieji O-torii vartai vandeny, Itsukushima šventykla, taipogi galima pakilti į Misen kalną ir apžvelgti visą vidinę Seto jūrą (Seto Inland Sea) kartu su Hiroshima. Saloje pirmiausia ragaukite austrių, jos čia tradicinis ir gausus patiekalas, dažniau karštas (sako, austrės čia skaniausios vasarį). Aplink salą išsidėstę daugybė austrių fermų, tad pasiūla tikrai didelė. Austrės skaniausios keptos savo kiaute.

Ryokan tipo viešbutį labai rekomenduojame: tai puikus, komfortiškas ir kūną apgaubiantis mielu tinguliu nakvynės būdas. Išsimaudysit onsene – japoniškoje saunoje/kubile, tada iki užmigimo mėgausitės nuostabia keliolikos patiekalų vakariene, ir miegosite kaip vaikai.

Hiroshima

Tik viena naktis capsule hotel, apžiūrėtas memorialas atominio sprogimo aukoms. Pats miestas gana nuobodus, bet tai gali būti klaidingas įspūdis (juk tik viena naktis). Sako, Hiroshimos sake geriausia. Tip: ragaukite ir karštą, ir šaltą.

By the way, garsieji okonomiyaki blynai kilo iš čia.

Kyoto

Tai šventyklų miestas, jų ten greičiausiai daugiau, nei restoranų. Kalbame apie šimtus šventyklų, neapeinamą ir nesuvartojamą kiekį. Tiek nuotraukų po kurio laiko netenka prasmės – šventyklos yra daugmaž panašios, visos tobulo grožio, su pincetu išpuoselėtais augalais ir šimtamečiais mediniais pastatais.

Per karą Kyoto nepalietė bombardavimai, tad išlikęs žemo, nerėkiančio ir medinio seno Japonijos miesto vaizdas.

Šventyklų grožis pribloškia, tvarka ir estetika – iš kosmoso.

Vėliau, jau grįžę namo, kalbėjomės, kad nuo šito miesto pradėjus pažintį su Japonija susidarytų visai kitoks pirmasis įspūdis, nei mes patyrėme Tokyo. Ten buvo smūgis į veidą, o čia – tylus palydėjimas į oazę. Svarstome, kaip būtų su Hokkaido – ten mūsų kito vizito tikslas.

Nara

Šventyklų miestas (taip, dar vienas) visai arti Kyoto. Čia yra didžiausias medinis pastatas pasaulyje, o jame – milžiniška Budos statula, apsupta demonų ir sargų bei pusdievių.  Mieste gausu mažesnių šventyklų ir senų gražių namų. Čia gana brangūs ryokanai, bet Naroje pabūti labai smagu.

Ar aplankėte mažiau tarp turistų populiarias vietas?

Kažin. Per dvi savaites nelengva klaidžioti bet kur. Stengėmės aplankyti svarbias vietas ir pamatyti daugiau įvairovės. Pritrūko laiko šiaurinei Hokkaido salai, Fuji kalnui – jų neaplankėme.

Gal Aoyama rajonas Tokyo mieste paliko neturistinį įspūdį – ten turistų visai nebuvo, tik daug geros architektūros, mikroskopinių barų ir lietaus. Beveik atvirkščiai – nieko neišradinėjom, buvom turistais, nuolat kelionę papildydami ryokan viešbučiais ir slaptais restoraniukais be english menu.

Paskutinį vakarą Tokyo dar skubiai užsukome į Park Hyatt viešbutį (jame filmuotas LiT), pavaikščiojome po 39 aukšte esančią priėmimo salę, kaip filmo kadre. Iš čia atsiveria fantastiški Tokyo vaizdai, ypač tamsoje. Tiesa, prabanga ir klasė čia juntama stipriau, nei kitur.

MAISTAS! Ar išbandėte visus sušius / ramenus/ takoyaki?

Shabu-shabu restoranai. Čia patiekiamas karštas sriubos puodas, kuris toliau kunkuliuoja ant stalo (skylėje su dujomis), sudarytas iš dviejų dalių (aštri ir nelabai aštri sriuba). Shabu-shabu ir reiškia „kunkuliuoja“. Puode pats verdi ką užsisakęs: įvairi mėsa, grybai, daržovės, etc. Dar būna, kad restoranas taiko „kiek sėdi, tiek ir moki“ politiką, t.y. moki ne už maistą bei gėrimus (kurie yra neribojami), o už praleistas restorane valandas.

Izakaya: aludė/girdykla, su daug paprasto (ir puikaus) maisto. Populiariausias – yakitori vėrinukai, kurių būną įvairiausių rūšių. Neragavom, bet matėm meniu: keptos kiaulės išangės iešmelis. Modernios izakajos turi meniu planšetėse stale: suspaudai, ko nori, ir tuoj prisisitato padavėja, nešina užsakymu.

Thailando maistas – puikus, Singapūro maistas (laksa) – puikus, kinų maistas (nesiūlau imti kinų ryžių vyno, pasirodė šlykštus) – puikus. Italų/Europos maisto mažiau, ir jis brangus. Su Europos maistu ten yra panašiai, kaip pas mus su japonų – egzotika. Ir tikrai dažniausiai prasta.

Ramen’ai – daug ir įvairių, visi geri, itin patiko kimchi variantas be kiaušinio. Svarbu: visko galima užsisakyti papildomai (pvz. mėsos), arba mažiau. Japonai labai paslaugūs rameno srityje.

Takoyaki, arba spurgos su aštuonkoju. Nepatiko, matyt blogai pataikėm. Bet šis patiekalas laikomas legendiniu, tai teks bandyti dar…

Austrės. Garintos, keptos grilyje, užkeptos ar žalios, su ar be padažų. Fantastika, ir visai nebrangu. (Aut.past.: tik Miyajima saloje)

Okonomiyaki. Tai didelis kopūstų blynas su priedais ir/ar mėsa bei užleistu kiaušiniu. Lengva pasigaminti namie!

Ryžių trikampiai su įdarais tradiciniams pusryčiams. Nėra ką pasakyti, nyku. Valgai šaltus ryžius.

Soba bowl su mėsa (grikių makaronai su/be sultinio, apkrauti mėsos gabalėliais ar kitkuo). Soba būna ir kaip šaltas garnyras, bet tada nuobodus.

Visokiausių tipų sashimi ir sushi – patys geriausi yra yellow tail sashimi, bei fatty tuna – tai riebiausia tuno dalis, papilvė, tirpsta burnoje kaip sviestas, kaip jūros kvapo debesis. Įdomesni: sea urchin roe – jau minėtas uni, jūrų ežio ikrai, spicy cod roe – aštrūs menkės ikrai. Na ir gausybė jūros gyvių: džiovintų, marinuotų, smulkintų, mirkytų, keptų, skanių ir smirdančių, kietų ir juodų. Čia jau Tsukiji žuvų turgus sublizga ir nustebina, kiek visko iš jūros galima dėti ant stalo. Tiesą pasakius, viską galima dėti ant stalo…

Kaiseki quisine – aukšto lygio japonų virtuvė. Valgymo metu patiekiama daugybė mažų patiekalų, – irgi labai patiko. Paliko įspūdį tradicija, kad svečias turi praktiškai užmigti prie stalo nuo svetingumo. Tai netrumpas valgymas, virš 1,5 val. ir virš 12 patiekalų. Patiekiamos mažos ir labai gražios porcijos, paragaujama visko iš eilės, užbaigiant miso sriuba (be šaukšto, kam jis?) ir desertu. Patiekalų įvairovė tokia, kad aprašinėti matyt neverta – visi ryokanai turi savo firminius patiekalus, tad nustebins visada. Kartais nežinai, kas lėkštėje, bet visada paslaugiai paaiškins ryokano oficiantai. Kas jau kas, o paslaugumas čia yra numeris vienas. Būtinai išbandykite!

Sake – atskira tema ir kultūra. Mažose convenience store (7 eleven arba Lawson, arba Family Mart) tipo parduotuvėse jos rasite 24 val. per parą. Sakė parduodama tetrapakuose po 100, 180, 240, 600, 1000 ml, taip pat ir 2 litrų, ir žinoma, kaip priklauso – gražiuose buteliuose. Nesupainioti su sho-chu, kas yra keisto skonio miežių ar bulvių spiritas.

3 (iš tikrųjų 4) dalykai, kurie paliko didžiausią įspūdį apie Japoniją:

1.Švara ir tvarka. Nieko nėra numesta ne vietoje, apipaišyta ar prišiukšlinta. Na gerai, matėm šiek tiek šiukšlių – prie užrašo „Čia nešiukšlinti“, ir kokius du-tris grafičius ant viaduko sienų. Graffiti irgi praktiškai nėra, net ant baltutėlių statybvietės sienų. Niekas nenori jų piešti. Nėra nei šiukšlių dėžių, nei suolų, bet viskas tvarkinga. Japonai gerbia taisykles ir nesupranta jų laužymo, nemato tame prasmės.

2.Atrodo, kad skonio jausmas ten giliai įsišaknijęs, beveik įgimtas. Pėsčiųjų perėjos nupieštos ant asfalto ne bet kaip, o lygiai sutampa su šaligatvio plytelėmis ar kanalizacijos šulinio kraštais. Nėra jausmo, kad „ai, bus gerai“. Viskas daroma susikaupus ir tiksliai. Atrodo, kad japonai prieš kažką darydami pamatuoja 7 kartus.

3.Viskas sutvarkyta žmogui, komfortui ir pagal poreikį. Patogūs turėklai, pažymėti šaligatviai (kad nesusidurtum su praeiviais), pypsi šviesoforai (rodo, kiek laiko liko iki žalio signalo), sužymėtas metro grindinys (kad lygiai sustotum į eilę su kitais). Parduotuvėje – šiltas maistas ir pusryčiai, šalia marškiniai ir kojinės – tam atvejui, jei nemiegojai naktį, bet nori apsirengti šviežiai. Užsižaidei kompiuteriniais žaidimais? Oro dušas ir capsule hotel, prašom. Traukiniai atvyksta laiku. Idealiai laiku: pavėluoti yra nesuprantama. Visur gatvėse ir stotyse aparatai su gėrimais (net ir karštais!). Pasirinkite mėlyną mygtuką po gėrimu (šaltas), arbą raudoną (karštas). Metalines gėrimų pakuotes paskui naudokite kaip patogias kompaktiškas nešiojamas pelenines (jeigu rūkote).

4.Bonus atsakymas: bandyti iš tokios kelionės ištraukti tik 3 dalykus, kurie paliko įspūdį, yra nusikalstama.

3 (atspėjot, iš tikrųjų 4) patarimai planuojantiems kelionę į Japoniją: 

1.Pasiruoškite daugiau bagažo lauktuvėms. Į priekį porai pakaks 2 lagaminų, atgal teks grįžti su 3, o gal net su 4.

2.Nesivežkite knygų, nes laiko skaityti praktiškai nebus; nereikės ir antrų batų – užteks vienų patogesnių ėjimui/bėgimui; neimkite lietsargio – juos visur dalina arba pigiai parduoda (tam tikra lietsargių dalinimosi kultūra).

3.Pasiruoškite grynųjų, nediduką rankšluostėlį (kadangi WC dažniausiai nėra jokio popieriaus rankoms, visi nešiojasi savo; galima parsivežti kaip suvenyrą) ir nusiteikite nešioti savo šiukšles iki vakaro (nes mieste dažniausiai nerasite šiukšlių dėžės); jei rūkote – nešiokitės užsukamą skardinę tarą nuo žalios arbatos, kitoms šiukšlėms tiks bet kas.

4.Bonus atsakymas: planuokite iš karto dvi keliones į Japoniją, nes tikrai norėsite sugrįžti ir pamatyti daugiau visko. Dviejų savaičių tikrai per mažai.

 

Tomas ir Siga, 2018 Lapkritis-Gruodis

 

Write a response

Parašykite komentarą

Close
traveloffin © Copyright 2022. All rights reserved.
Close