Yra daug skirtingų terminų, jų reikšmių, įvairiausių interpretacijų ar iškraipymų. Su keliais iš jų dažnai susiduriame ir mes. „Gerų atostogų!”, „Kaip praėjo atostogos, ar pailsėjot?”, „Kiek dar atostogausit?” ir daug panašių sakinių girdime beveik kiekvieną dieną, todėl nusprendėme šiek tiek papasakoti apie tai, kodėl, mūsų nuomone, keliauti ir atostogauti ne visada yra tas pats.

Priminsime, kad visas tekstas yra šališka ir subjektyvi mūsų nuomonė. Tai toli gražu nėra taisyklė, o labiau pasamprotavimas.

Kas tos atostogos?

Visi, bet kokio amžiaus, lyties, kūno sudėjimo, odos spalvos ar kitų bruožų žmonės visada turėjo ir turės teisę į atostogas. Pelnytos ar nepelnytos jos bus, priklauso nuo kiekvieno asmeniškai. Vienam atostogos yra savaitgalis kaime kepant šašliką, kitam savaitė/dvi Turkijoje, Maldyvuose ar Palangoje. Pažįstu žmonių, kuriems puikios atostogos yra tiesiog neiti į darbą ir pamiršti viską kas su juo susiję. Atostogos yra natūralus ir visiems puikiai suprantamas dalykas. Kur link aš judu? Atostogos tai poilsis, daugiau komforto nei įprastinėmis gyvenimo dienomis, masažas, atsipalaidavimas, miegas, vakarėlis, pilnas aptarnavimas, jokio aptarnavimo. Bendrąja prasme atostogos yra tai, kas padeda atsipalaiduoti nuo darbo. Bėda tame, kad mano supratimu atostogos nėra hobis. Turiu omenyje, kad tai, kas yra natūralu ir net būtina žmogui, niekaip negali būti jo hobis. Čia ir susiduriame su savotiška atostogautojų ir keliautojų sankirta.

O tai kas tas keliavimas?

Mūsų nuomone, tai yra hobis. Keliavimas tikrai nėra būtinas kiekvienai asmenybei išimtinai. Vieni tai mėgsta, o yra tokių kuriems tai tiesiog laiko švaistymas. Per savo nuotykius sutikome daug žmonių, kuriems keliavimas iš esmės ir yra gyvenimas. Taigi vis artėjame prie pirmųjų išvadų. Ar tikslinga būtų klausti žmogaus, kuris jau metus keliauja po pasaulį iš vietos į vietą: „Ei, kaip atostogos?”. Ir aš nesakau, kad keliavimas būtinai turi trukti mėnesį, metus ar visą gyvenimą. Kelionė gali trukti ir 24 valandas. Jūs galite Vilniuje sėsti į traukinį, nuvažiuoti iki Šiaulių, apeiti visas miesto įžymybes, suvalgyti cepelinų ir grįžti į Vilnių. Pailsėjote? Manyčiau, ne. O štai, kad buvo įdomiau nei praleisti dieną lovoje, tai tikrai.

Keliavimas gali būti patogus ir atpalaiduojantis, tačiau tam reikia tikrai nemažai pinigų. Dažniausiai ilgesnė kelionė būna tikrai nepanaši į atostogas prie baseino.

Standartinė mūsų kelionė

Taigi, kaip atrodo ta standartinė mūsų kelionė. Pagrindinis skiriamasis bruožas yra tai, kad mes tikrai neuždirbame tiek pinigų, kad galėtume sau leisti negalvoti apie išlaidas ir paprasčiausiai pailsėti. Mūsų kelionės prasideda nuo planavimo – visų pirma biudžeto, o vėliau jau ir kitų privalomų detalių kaip bilietai, nakvynė ir kitos pramogos.

Viešbučiai

Dažnai nakvojame kambariuose, kuriuose vienu metu dar miega 6-7 nepažįstami žmonės, bet leidžiame sau nemiegoti su 20 asmenų. Dušas mūsų kambaryje yra prabanga, todėl maždaug pusę kelionės laiko naudojamės bendru dušu su visais viešbučio gyventojais, o likusią kelionės dalį lepiname save privačiu dušu. Labai neretai pasitaiko, kad privatus dušas yra kur kas prastesnis už viešą, bet apie tai vėliau.

Kartais tenka rinktis ar imti kambarį su balkonu, ar turėti langą jame, nes nors tas papildomas malonumas kainuoja tik keliais eurais brangiau, bet kelionės gale sudarytų pusę skrydžio kainos.

Transportas

Tai yra dar vienas kelionės skiriamasis bruožas. Per mėnesį keliaudami po Pietryčių Aziją tris paras praleisime autobusuose, dvi su puse paros lėktuvuose ar oro uostuose, penkias valandas traukinyje ir dar pora valandų keltuose. Nepaisant to, kad Azija yra sąlyginai pigi šalis skraidyti, tikrai ne visur rasite pigių pasiūlymų. Pavyzdžiui Laose ar Kambodžoje vietiniai skrydžiai kainuoja apie 100 eurų žmogui į vieną pusę. Skrydis trunka valandą, o autobusas tą patį atstumą važiuoja 10 valandų. Kaina skiriasi beveik 10 kartų, tai važiuojam autobusu. Apie vietinius autobusus galima parašyti atskirą straipsnį. Yra didelė tikimybė, kad Jums po kojomis bus pakloti bulvių maišai, vietiniai vežasi su savimi šaldytuvus, pakabas, kiaules, neskaitant nesuvokiamo kiekio vaisių ir daržovių. Ir visa tai netelpa į bagažo skyrių, todėl kraunama tiesiai į saloną, po kojomis ir ant sėdynių. Vietos pritaikytos vietinių sudėjimui ir nors mes nesame išskirtiniai ūgiu, bet jau mūsų kojos netilpo.

Dažnai mum transportas tampa ne tik reikiamo taško pasiekimu, bet ir nuotykiu, savotišku dalelės kultūros pažinimu, o vaizdai pro langą atperka visas tas 10 valandų su bulvių maišais po kojomis.

Maistas ir gėrimai

Kaip kažkas yra minėjęs, pasaulyje pastaruoju metu plinta naujas kelionių būdas – kulturizmas. Su raumenų linijomis tai tikrai neturi nieko bendro. Kulturizmas – kulinarinis turizmas. Jo rūšių yra įvairiausių. Yra žmonių, kurie visus metus taupo, kad galėtų nukeliauti į trijų žvaigždučių mišelino restoraną vienai, bet įsimintinai vakarienei. Yra tokių, kurie drąsiai keliauja tam, kad išbandytų kuo įdomesnius vietinius delikatesus (gyvatės, tarakonai, banginiai, fugu ir kt.). Tačiau dažniausiai pasitaiko tų keliautojų, kurie šalį nori pažinti pagal tikrą jos vietinių virtuvę, o tam tiesiog reikia perlipti kelis stereotipus.

Azijos, Pietų Amerikos, Afrikos ir net kitų žemynų šalyse labiausiai vietinių virtuvę atspindi gatvės maistas. Geroji to dalis susijusi su mūsų tema yra ta, kad jis be išimties visada būna pigiausias būdas patenkinti ne tik skonio receptorius, bet ir alkį. Svarbu nepamiršti ir laikytis kai kurių taisyklių. Gatvės maistas skamba tikrai gerai kol savo akimis nepamatai kaip jis atrodo skurdesnėse šalyse. Viskas iš pažiūros purvina, naudojamas vanduo iš krano, maistas paduodamas ir daromas plikomis rankomis, o žalia mėsa nežinia kiek laiko jau stovi saulėje neuždengta. Štai kelios esminės taisyklės, kurių mes laikomės:

Gatvėje valgyti tik tinkamai karštai ir prie akių apdorotą maistą.

Visada turėti rankų dezinfektantą. Turėkite omenyje, kad tas žmogus maistą daro visą dieną, o štai Jūs visą dieną iki tol lietėt net sunku suskaičiuoti kiek skirtingų bakterijų.

Plautos ir luptos daržovės bei vaisiai nerekomenduotini. Dažniausiai jie būna plaunami tuo pačiu vandeniu iš krano, kurio gerti negalima.

Valgykite jei matote vietinius, o dar geriau visą eilę jų. Bus ir nepakartojamas maistas, ir kas kas, bet jie tai tikrai žino kur saugu valgyti.

Kodėl visa tai keliavimas ir nebūtinai atostogos? Nes per atostogas Jūs tikrai nenorit laikytis kažkokių taisyklių, atsisakyti maisto, kurio tuo metu norisi ar juolab rizikuoti savo sveikata.

Pabaigai

Tikėtina, kad atsiras ne vienas, kuris perskaitęs šį tekstą puls diskutuoti. Gerai, toks ir buvo to tikslas. Tema atvira ir kaip sakiau vienos tikros išvados čia nėra.

Tuo tarpu mūsų išvada yra paprasta. Norite keliauti? Keliaukit! Tik būtinai pasilikit laiko ir atostogoms.

P.S. Nuotraukos – mūsų draugo Linas Justice, kurį susitikome Hanojuj keliaudami ten 2016 metais.