Search

Berlynas per 36 valandas

Krypčių iš Lietuvos vis daugėja, atsiranda pigių skrydžių į populiariausius miestus ne savaitės laikotarpiui, o kelių dienų išvykai savaitgalį ar viduryje savaitės. Skrydžius galima rasti už tokią patrauklią kainą, kad kelionė automobiliu iki Palangos ir atgal gali pasirodyti kaip pinigų švaistymas. Taigi šį kartą – Berlynas. 

Klausiate tai kur čia taip keliauti? Pradėkite kaip mes – nuo to ką rasite pigiausia.

Viena populiariausių krypčių šiuo metu iš Lietuvos yra Ryanair skrydis Vilnius – Berlynas. Skrydžiai vykdomi 4 kartus per savaitę (antradieniais, ketvirtadieniais, penktadieniais, šeštadieniais). Su darbo savaite be abejonės skrydžiai kertasi, tačiau kelios laisvos dienos yra kur kas paprasčiau nei visa savaitė.

Mes į Berlyną iškeliavome rytiniu penktadienio skrydžiu ir Schonefeldo oro uoste nusileidome 11:25 Vokietijos laiku. Skrydis toks trumpas, kad jo metu tik spėjome susidėlioti kelių valandų planą ir aptarti ko norime iš tų dviejų parų Vokietijos sostinėje.

PIRMOJI DIENA

Schonefeldo oro uoste užtrukome apie 15-20 minučių ir jau buvome prie S linijos traukinių. Vienos dienos bilietas, galiojantis visame Berlyne kainuoja 7.7 Eur, o bauda už važiavimą be jo – 60 Eur, tai pasirinkimas kaip ir aiškus. 20 minučių kelionė ir mes jau centre.

Nakvynės galimybė pas draugus paskutinėmis dienomis subliuško, todėl išsirinkom Airbnb rytiniame Berlyne 10 minučių traukiniu iki centrinės zonos. Kaina dviems – 41 Euras nakčiai.

Į kambarį mus priimti galėjo tik nuo 14h, todėl naudodamiesi proga aplankėme penktadieniais vykstantį Turkišką turgų – BiOriental market. Atrodo tik 1000 kilometrų nuo Vilniaus, o daržovės ir vaisiai tokie, kuriuos būtų sunku rasti Lietuvoje. Kainos maloniai nudžiugino – pigiau nei namie. Falafeliai pitoje (3 Eur) buvo nepakartojami ir kas stebino mus, tai šviežių daržovių gausa ir įvairovė, kurios dėka net nereikėjo jokio padažo.

Tadim restoranas šalia Kottbuser Tot stotelės buvo ta vieta kur galėjome paragauti tikro vokiško kebabo. Taip, vokiško kebabo, nes čia jis kaip nacionalinis patiekalas. Taip pat kaip Didžiojoje Britanijoje tikka masala ar Lietuvoje cepelinai.

Durum kebabas, doner kebabas, skardinė kolos ir butelis club matės – 12 eurų. Porcija didelė, daržovių daug, padažo kaip ir falafeliuose tikrai nereikėjo ir tik dar kartą įsitikinom, kad lietuvių kebabininkai turbūt tiesiog tingi pjaustyti daržoves, todėl valgome abejotiną mėsą, kopūstus ir krūvą padažo.

Kadangi atėjo laikas įsiregistruoti į airbnb, ta ir padarėme.

Nors galėtų pasirodyti, kad tądien jau įvyko nemažai laiką valgančių įvykių, bet vietos laiku dar tik trečia valanda, o mes jau keliaujame į antrą dalį – “miesto įžymybės per valandą”. Miesto aplankymas mums nėra stovejimas eilėje prie Luvro, laukimas kol pro Vatikano langą pamojuos Popiežius ar kaip konkrečiau Berlyne stovėjimas eilėje prie galimybės užlipti į Reichstagą.

Beje, jei kam įdomu muziejai, tai Berlyne jų apsčiai ir galit važiuoti savaitei vien jų apžiūrėti, tikrai rasite labai įdomių. Mes šį kartą savaitės neturim, todėl miesto įžymybes apėjom taip. Maršrutas buvo Reichstagas > Brandenburgo vartai > Žydų memorialinis parkas > prie Potsdamo stoties likusios Berlyno sienos liekanos aplipintos kramtoma guma.

Visa tai per vieną valandą ir jau galime keliauti pažinti miesto iš sau aktualiausios perspektyvos – maisto 😉

Metro linija Prenzlauerberg rajoną pasiekiame per nepilnas 20 minučių. Tiek nedaug praėjo, o miestas pasikeitė iš esmės. Rajonas hipsteriškas ir savitas, gal kiek primena Užupį, tačiau yra gerokai didesnis. Įstringa du dalykai: restoranai ir parduotuvės. Parduotuvės – tai hipsteriški butikai, kur kainos net lyginant su Berlynu yra pakankamai didelės, bet unikalumas garantuotas. Maistas – didelė įvairovė Azijos, Italijos, Prancūzijos restoranų, bet mes pasirenkam Praterbiergarten (Eberswalder strasse stotelė).

Tai apleistame lauko baseine įsikūręs “alaus sodas”. Daug staliukų ir urmu pilstomas alus, o iš šalia esančio kioskelio galima įsigyti dešrų (bratwurst), troškintų kopūstų (sauerkraut) ir bulvių salotų. Alaus bokalas – 3.5 Eur. Porcija dešros su kopūstais – 6.5 Eur.

Praėjome visą rajoną pėsčiomis ir metro kelias stoteles pavažiavome iki Prinzessiner gatvės, kur įsikūręs dar vienas paslėptas Berlyno deimantas – Prinzessinergarten (Moritzplatz stotelė). Ekologiškai auginamos daržovės, perdirbti baldai, jūriniai konteineriai, kaimynų suneštiniai įrankiai, maisto gaminimo pamokos yra tik dalis to, kas pasislėpę už nedidelės tvoros šalia pakankamai judraus žiedo. Alus-2.5 Eur

Paskutinis vakaro tikslas – tikras Vienos šnicelis ir pasivaikščiojimas atlaisvinant vietą pilve iki jo. O ėjome beveik valandą ir suradome Brachvogel – tikrą vokišką restoraną. Šnicelis su bulvių salotomis buvo vidutinis, nes salotos fantastiškos, o štai pati veršiena pakankamai aliejuota (kelionės metu nespėjome aplankyti rekomenduotos vietos Dicke wirtin). Flammkuchen – vokiška pica iš labai plonos ir traškios tešlos, balto sūrio ir daug svogūnų buvo kur kas įdomesnis ir skanesnis pasirinkimas. Du patiekalai, du alūs  – 33 Eur.

Pėsčiomis iki metro ir pirma diena baigėsi.

Antra diena

Rajonas, kuriame apsistojome ramus ir jaukus, todėl keltis sunku nebuvo. Susirinkome daiktus, pasiėmėme kuprines ir iškeliavome. Rajono kavinėje prie stoties išbandėm filtruotą kavą už 1.3 Eur, kurios užteko dar mažiausiai valandai ir pasileidom į pusryčių paieškas.

Berliner – tai skirtingai, nei pagalvojo Kenedis, nėra Berlyno gyventojas. Tai saldi, riebi ir daug uogienės savyje turinti spurga, kurią paragauti buvo vienas mūsų tikslų. Kaip vėliau paaiškėjo, teks grįžti į Berlyną dar kartą, nes jos taip ir neradome, bet rekomendacijos keliauja “Konditerei Siebert 1906”(Schonfliesser strasse stotelė) kepyklai iki kurios nukeliavome, bet ji buvo uždaryta atostogoms.

Kepyklas Berlyne rasite ant kiekvieno kampo, tačiau taip jau būna, kad kuo daugiau pasirinkimo tuo sunkiau. Pačioje paprasčiausioje kavinėje suvalgėme po bandelę ir lekiame į Markthalle IX.

Markthalle IX (Gorlitzer bahnhoff stotelė) – turgus po stogu. Kažkuom jis primena dabar Lietuvoje populiarėjančius gurmaniškas panašias vietas, tačiau čia akivaizdžiai laimi klientas. Stendų  čia nedaug (iki 20), todėl kiekvienas jų turi šį tą išskirtinio ko niekas kitas aplinkui neturi. Sūriai, vytinti gaminiai, tikrai šviežios daržovės, gėrimai, uogienės, kepyklos ir kelios vietos ruošiančios pusryčius. Jeigu tik nebūtų reikėję visą dieną nešiotis kuprinių būtume gerai patuštinę biudžetą. Suvalgėme vietinių kukulių su alumi. Skanu, greita ir kažkas kitokio.

Ir negalėtume sakyti, kad buvome Berlyne jei neparagautume “currywurst”. Po kebabo tai turbūt antras populiariausias gatvės maistas visame mieste. Lėtai kepta dešrelė, kario prieskoniai, gruzdintos bulvytės ir kečupas (kuo labiau kečupas, o ne pomidorų padažas tuo geriau. Eilė prie Curry 36 (Mehringdamm stotelė) stendo pasakė viską ko reikia. Alus ir lėkštė tokio maisto – 7 eur- dviems užteko pilnai. Vėliau atsisėdę bare tiesiog stebėjome dar vieną eilę lygiagrečiai currywurst. “Mustafa’s gemuste kebabs” – žmonių daug, kebabus valgėme vakar, bet pagal vietinių skaičių eilėje ragauti verta.

Užvalgiu “currywursto” būtų gerai jį išvaikščioti. Dvi stotelės nuo ten išlipus Paradestrasse stotelėje rasite Tempelhof oro uostą. Statytas nacistinėje Vokietijoje, savo laiku buvo didžiausias oro uostas pasaulyje ir dabar perduotas žmonėms. Taip, paprasti mirtingieji gali tiesiog ateiti ir daryti pikniką viduryje pakilimo tako, grilinti maistą tam skirtose zonose, važinėti dviračiais, segvėjais ar kuom tik sugalvoja. Oro uosto pastatas uždarytas, bet turintys laiko smalsuoliai gali su specialia grupe įeiti ten už papildomą mokėstį.

Jeigu kaip ir mes esate Berlyne, viduryje vasaros, per žmogui neįveikiamą karštį nepamirškite pasiimti maudymkių. Berlyne yra 62 atviri vieši baseinai. Kaina – 5 eurai, būti galite kiek norite, o ir patys baseinai tikrai kelia pavydą. Žmonių daug, tačiau tai nieko keisto kai pradedi lyginti kainą su kokybe.

Atsigaivinti netoli oro uosto užsukome į Klunkerkranisch barą šeštame prekybos centro stovėjimo aikštelės aukšte. Hipsteriška vieta, įėjimas kainuoja 3 eurus, atsiveria tikrai graži miesto panorama. Jei norite pasidaryti kelias nuotraukas tada galima pakilti nemokėti už įėjimą ir šalia esančiame kioske įsigyti kelis alaus bei fotkinti į  valias.

Du kebabai po eurą pakeliui link stoties ir mes jau prie Checkpoint Charlie. Garsiausias Berlyno sienos pasienio postas iš tiesų yra tik būdelė, prie kurios foftografuojasi pagrinde amerikiečių turistai, bet laiko daug nesugaišit, todėl “pliusą” užsidėti galima.

Pakeliui link autobusų stoties spontaniškai išlipome Gleisdreieck stotyje ir užėjome į BRLO alaus daryklą. Iš 28 ių jūrinių konteinerių pagamintas pastatas tikrai išssiskiria iš kitų. Čia yra tiek vakarietiškos virtuvės restoranas, tiek kiemas, kuriame galim greitai užkąsti bei paragauti tikrai išskirtinio BRLO alaus. Alus – 3-5 Eurai, maistas 4-9 Eur.

Ir taip ne iškarto radę autobusų stotį patraukėme Varšuvos link naktiniu autobusu.

Ar Berlyno užteko? Taip. Ar būtume buvę ilgiau? Tikrai taip.

Dėl visa ko surašau kelionės išlaidas. Turėkite omenyje, kad restorane valgėme tik kartą, nes mes mėgstam gatvės maistą, o Berlynas yra tikrai išsiskiria juo. Ir vieną naktį praleidome autobuse į Varšuvą 😉

Kelionės išlaidos (2 asm)

Transportas (Vilnius – Berlynas, Berlynas – Varšuva, Varšuva Vilnius) – 80 Eur

Nakvynė (1 naktis airbnb) – 40 Eur

Viešasis transportas (4 x vienos dienos bilietai) – 30.8 Eur

Maistas –  69.6 Eur

Gėrimai (19 alaus, kavos ir gaivūs) – 73.7 Eur

Papildomos išlaidos – baseinas – 10 Eur ir įėjimas i Klunkerkranisch – 6 Eur

Bendros išlaidos – 310.1 Eur

Pažymėjome ir žemėlapyje vietas, kuriose teko apsilankyti ir rekomenduotumėm:

Write a response

Parašykite komentarą

Close
traveloffin © Copyright 2022. All rights reserved.
Close