Search

Traukiniu po Italiją

Turiu aš (Tomas) tokį neįprastą hobį, kuris gal Linai ir nelabai patinka, tačiau kartais leidžia neplanuotai pakeliauti po (kol kas) Europos valstybes. Kas mane žino – supras, kas ne – tai ne apie hobį šitas įrašas bus.

Šį kartą planavome nedideles birželio atostogas Italijoje. Jų epicentras – prie Bolonijos esantis nedidukas Castel San Pietro di Terme miestelis, kuriame ir vyko mūsų “užsiėmimo” čempionatas. Kadangi skristi į Italiją tik trumpam savaitgaliui ir dar į kaimelį mums asmeniškai nėra įprasta, tai tradiciškai pavertėme šią kelionę kiek ilgesne.

Važiavome šį kartą šešiese: Aš, Lina, sesė, sesės draugas, sesės draugo brolis ir sesės draugo brolio žmona. Visi turėjome bilietus į Milaną (Bergamą) iš Vilniaus (apie 15 eur žmogui) ir atgal iš Bolonijos į Kauną (apie 25 eur žmogui). Taip jau sutapo, kad negalėjau/tingėjau sugalvoti, ką Linai padovanoti gimtadienio proga, tai mes dviese išskridome trimis dienomis anksčiau į Trevizą (čia jau kainavo daugiau). Ir taip prasidėjo mūsų savaitės kelionė traukiniu po Italiją, o konkrečiau Emilia-Romagna regioną.

1 diena – Trevizas

Nusileidome Venecijos-Trevizo oro uoste anksti ryte. Kaip jau parodė Bergamas, oro uostų miesteliai Italijoje būna ne mažiau įdomūs  nei patys miestai, todėl nusprendėme dieną praleisti būtent Trevize. Kaip ir buvo galima tikėtis, itališkos dvasios čia daug daugiau nei didžiuosiuose regionų centruose. Visą dieną vaikščiojom siauromis gatvelėmis, apžiūrinėjom kanalus (kurių yra ir čia), susipažinom su aperityvų kultūra bei paragavom “carbonaros” be grietinėlės (taip, kaip ir turi būti).

2 diena – Venecija-Verona

Anksti ryte traukiniu pajudėjom į Veneciją. Traukinio bilitas kainuoja apie 3 eur, tik nepamirškit atsižymėti bilietėlio stotyje prieš įlipant arba geriau dar anksčiau. Venecijoje nenakvosim dėl kelių priežasčių: čia brangu nakvoti ir čia brangu šiaip viskas. Aišku miestas įspūdingas, kanaluose nepaliaujamas eismas, aplink laksto patarnautojai vežiojantys turistų lagaminus po visas apylinkes, senos gatvelės, milžiniška Morkaus bazilika ir anksti ryte vietiniai gyvenantys įprastą gyvenimą. Yra ir kita medalio pusė… Apie 10 valandą ryto kiekvieną dieną čia prisišvartuoja mažiausiai trys kruiziniai laineriai, kurie po miestą paleidžia tūkstančius keliautojų. Bet kokiame kitame mieste tai būtų atgijimas. Tuo tarpu čia prasideda triukšmas, betvarkė, kamščiai ir besaikis pinigų leidimas. Mes kartu su didžiąja dalimi vietinių pradėjome trauktis į kuo atokesnius kampelius. Ten gavom sąlyginai pigaus spritzo su negroniu, šio regiono sūrių ir mėsyčių komplektą bei lėtai patraukėme atgal link stoties.

Veneciją bandėme pažinti tiesiog klaidžiodami palei kanalus, ne vieną kartą atsitrenkėme akligatvyje, bet miestas pasirodė kaip vienas didelis labirintas.

Jeigu trumpai, tai:

Atvažiuokit čia tokiu laiku, kad apie 11ą valandą jau būtumėte pamatę populiariausius objektus.
Kuprines ar lagaminus už nedidelį mokėstį galima palikti prie stoties esančiose agentūrose.

Iš Venecijos patraukėme į Veroną (bilieto kaina apie 15 eur ir kelionė truko apie 2.5 valandos). Pasiekę nakvynės vietą pasinaudojome aperityvo laiko teikiamais malonumais, pavakarieniavome vietinėje tratorijoje, o Veronos esmę pasilikome kitai dienai.

Aperityvas – laikas prieš vakarienę. Visuose miesteliuose ar miestuose rasite vietas, kurios specializuojasi būtent tame. Svarbiausia, kad tai nėra tik gėrimas. Tokie barai dažniausiai būna dviejų tipų. Nebrangūs gėrimai (Prosecco, Spritz’ai ir t.t.) ir pigūs vieno ar dviejų kąsnių užkandžiai arba šiek tiek brangesni gėrimai, bet išvis nemokamas maistas bufeto principu.

3 diena – Verona ir draugai

Veronoje po tradicinio rytinio cappuccino (beje cappuccino Italijoje nebūtinai geriamas tik ryte, tiesiog tai nėra įprasta) ir cornetto (kruasanas, bet Italijoje nevadinkit jo taip) nemažai pasivaikščiojome.

Castelvecchio pilis ir tiltas – didingi, seni ir nemokami.
Adige upės pakrantė – gražiai sutvarkyta ir labai tinkama lengvam pasivaikščiojimui.
Castel San Pietro – Nebrangiai galima užkilti funikulieriumi ir atsiveria graži miesto panorama. Nusileiskit pėsčiomis, nes nėra taip aukštai.
Pietra tiltas – vienas seniausių ir svarbiausių istoriškai.
Džiulijetos namai – viena baisesnių vietų, kramtoma guma apkabinėtos sienos, sausakimša, nubučiuota statula ir nieko panašaus į romantiką.
Piazza dei Signori – Pagrindinė miesto aikštė, kur dažniausiai ir vyksta visas miesto šiurmulys.
Veronos koliziejus – trečias pagal dydį Italijoje. Mums nepavyko (dar tik ruošėsi), bet operos vykstančios ten turėtų būti įspūdingos.

Po visai įtempto ryto (apeiti Veroną užtrukome apie tris valandas) traukiniu pasileidome į Bergamą (kaina apie 20 eur, trukmė – 3 valandos su vienu persėdimu). Prie stoties pasiėmėme buto raktus, nukulniavome į Citta allta, susiradome aperityvo barą ir laukėme vidurnaktį atskrendančių draugų. Pasitikome juos su atšaldytu proseccu, alumi ir picomis – kaip ir pridera Italijoje.

4 diena – Bergamas

Man asmeniškai šis miestas tikrai patenka į TOP 3 vietas, kur norėčiau nuskristi praleisti dieną ir drąsiai galėčiau grįžti atgal. Po rytinės kavos į lovą pasileidome į ekskursiją:

Bergamo katedra – tiek iš išorės tiek iš vidaus įspūdinga.
Venecijos sienos – reikia apeiti bent dalį, kad suprasti apie ką yra Bergamas.
San Giacomo vartai – Panorama į Bergamo miestą.
San Vigilio kalva ir pilis – kai atrodo kad esi pakankamai aukštai, bet gali būti dar aukščiau.
Piazza Vechia – pagrindinė aikštė, kur visi dalykai vyksta.
Bar Perri – įprastas bariukas jau nusileidus iš senamiesčio, bet ieškant neturistinių vietų – jis pirmas sąraše.
Funikulierius – bent vieną kartą užkilti arba nusileisti juo reiktų.

Ką gerti? – Alus čia brangesnis nei pvz Spritz’as, Prosecco ar vyno taurė. Šie trys gėrimai Jums gali atsieiti nuo 1.5 eur iki daugiausia 5 eur. Asmeninė rekomendacija – Negroni (5-8 eur).

Mūsų vakarėlis baigėsi vidurnaktį pagrindinėje aikštėje ir toliau judėsim į Modeną.

5 diena -Traukinys į Modeną

Pajudėjome link traukinių stoties visai neblogai išsimiegoję. Kadangi tiesioginio traukinio nėra, tai reikės persėsti Milane, bet kaip jau tradicija tampa – Milano aplankyti net neplanavome (bilieto kaina – apie 15 eur). Persėdimas nebuvo ilgas, traukiniai čia nedaug vėluoja. Įdomesnė buvo kelionė nuo Milano iki Modenos, nes ten mus vežė kažkas labiau primenančio autobusą nei traukinį, tačiau kaip ir įprasta labai nemažu greičiu.

Eidami link nakvynės vietos tradiciškai užsukome aperityvo, įsikūrę patraukėme ieškoti vakarienės vietos. Po ilgų paieškų vis dėlto pavyko išbandyti:

Tortellini al brodo – rankų darbo nedideli ravioliai su skaidriu vištienos sultiniu ir parmezanu.
Bollito misto – Virtų mėsos dalių rinkinys. Buvo ir kiaulės šnipas, ausys, jautienos žandas ir dar kitokių įdomesnių dalių. Skamba nekaip, tačiau skonis tikrai vertas dėmesio.

6 diena – Modena

Mūsų buto savininkė leido palikti kuprines kitame jos hostelyje, kad galėtume dar šiek tiek susipažinti su Modena. O susipažinti iš tiesų yra su kuo:

Modenos balzaminis actas – Yra nemažai vietų siūlančių jo degustacijas. Vieną išbandėme ir supratome, kad nieko nežinome mes apie tą actą. Trumpai tariant Lietuvoje jo nedaug kur įsigysi, o ir kainuoti jis turi mažiausiai 50 eur už 100 ml buteliuką. Parsivežėme kelis, tačiau net gaila kažkur jį pilti.

Osteria Francescana – eilę metų geriausias restoranas pasaulyje. Massimo Botura, kurį galima pamatyti pirmame “Chefs table” sezone taip pat ne ką mažiau garsus. Aišku vakarienės čia nebuvome, nes rezervacijos buvo pilnos jau balandžio mėnesį, tačiau su Massimo netikėtai pasilabinome. Tiesa iš tos emocijos pamiršome nusifotgrafuoti.

Modenos turgus – nėra reikalo eiti į restoraną pietauti kai už mažesnę kainą nei Maximoje galima prisrankioti ciabbatų, prosciutto, salamių, alyvuogių, keptos porchettos, šviežių saldžių pomidoriukų ir burratos bei pasidaryti fantastišką pikniką. (46 eurai šešiems žmonėms ir be abejonės su alumi, maisto buvo daugiau nei reikia)

Po pasivaikščiojimo Modenoje pasiėmėme kuprines ir tradiciškai traukiniu patraukėme į Castel San Pietro Terme, kuriame jau apsistosime šiek tiek ilgiau.

7-9 dienos – Castel San Pietro terme

Daug čia nėra ką pasakoti. Šitas miestelis visai kaip Birštonas. Nuveikėme ne itin daug… Kaip tik tą savaitgalį čia vyko kasmetinė maisto mugė. Veiksmo tikrai netrūko. Pavyko paragauti “bombečių” ( kiek primena šašlyką, bet itališkai). Žiauriai skanu!!! Merginos, kol mes užsiiminėjome savais reikalais, aplankė Rimini. Hobio rezultatai nenudžiugino ir visai pailsėję baigėm viešnagę čia.

10 diena – Bolonija

Dieną prieš skrydį paskyrėm Bolonijos miestui. Iš Castel San Pietro Terme traukiniu čia atvažiuoti galima už eurą per 20 minučių.

Osteria dell’Orsa – geriausi itališki pietūs mano gyvenime. Restoranas visada pilnas, staliuko laukėme gal tik 20 minučių, bet aptarnavimas čia taip sustyguotas, kad visas Jūsų pavalgymas ilgiau pusvalandžio ir netruktų. Maisto prasme prikibti prie ko net nėra.

Bolonijos kino festivalis – vyksta kiekvienais metais pagrindinėje miesto aikštėje Piazza Maggiore. Filmo nepavyko pamatyti, bet vien tas lauko kino teatras atrodo tikrai įspūdingai.
Torre Asinelli – Kiek pasvirę miesto bokštai. Galima ir užkopti, bet iš apačios atrodo ne ką mažiau didingai.
Turgūs – Mažesni nei Modenoje, bet irgi pakankamai vietiniai, todėl pikniką susirengti galima ir čia.

Trumpai tariant Bolonija yra tikrai tas miestas į kurį aš asmeniškai tikrai norėčiau sugrįžti dar bent vienai ar dviem dienoms.

Išlaidos:

Splitwise programėlė visada gelbėja situaciją ir ypatingai kai keliaujate didesnėje kompanijoje. Jeigu ne ji tai, nepavyktų paskelbti ir kainų:

Skrydžiai Vilnius-Trevizas, Bolonija-Kaunas – 70 eur
Nakvynės – 262 eur (9 naktys)
Traukiniai – 62 eur (6 maršrutai, 700 km, 5.5 valandos)
Aperityvai – apie 80 eur
Maisto išlaidos (galima ir daug pigiau prasisukti, bet ne mums būnant Italijoje) – apie 300 eur

Išvados:

Keliaukite po Italiją traukiniais! Dėl daug priežasčių. Jie visi yra tikrai greiti ir patogūs. Sustoja dažniausiai arti miesto centro arba pačiame centre. Traukinių tinklas išvystytas nepriekaištingai ir nuvažiuoti galima visur kur norite. Beje, labai graži ir labai patogi programėlė, Linos naudota kiekvieną dieną pasitikrinti traukinių laikus ir maršrutus – Trenit. Labai rekomenduojam!
Neapsiribokite tik didžiaisiais ir populiariaisiais miestais.
Nepraleiskite aperityvo meto.
Jei važiuosite kažkur čia – parašykite mums!

Ciao!

1 comment

Write a response

Parašykite komentarą

Close
traveloffin © Copyright 2022. All rights reserved.
Close